Degeneracinė sąnarių artrozė, progresuojant kremzlės audinio sunaikinimui, dažnai diagnozuojama vyrams ir moterims jaunystėje. Būdingi pradedančios ligos simptomai yra stiprus skausmas, atsirandantis net esant ramybės būsenai, kai nėra galūnių apkrovos. Siekiant palengvinti nemalonų diskomfortą ir užkirsti kelią kremzlių struktūrų sunaikinimui, skiriamas kompleksinis gydymas.
Kas yra ši liga?
Osteoartritas yra baisus, dažnas lėtinis negalavimas, paveikiantis daugumą visų gyventojų.
Patologijai būdingi uždegiminiai mažų ir didelių sąnarių kremzlės audinių pažeidimai. Dėl degeneracinių kremzlės pokyčių pažeidžiama periartikulinė kapsulė, sinovijos membrana, raumenų ir raiščių struktūros bei kaulų audiniai. Pagrindinė tokios patologijos vystymosi priežastis yra sutrikusi medžiagų apykaita. Visiškai išgydyti ligą neįmanoma, pacientą bus galima pasiekti tik remisijoje, todėl artrozė, palaipsniui naikinanti sąnarių sistemą, yra pavojinga. Sąnarių liga dažnai diagnozuojama vyresniame amžiuje, tačiau ji pasireiškia ir jauniems žmonėms, kuriems jau yra 20 metų. Svarbu diagnozuoti pradinį jo vystymosi etapą. Tai padės išvengti naujų komplikacijų ir padėti organizmui susidoroti su problema.
Vystymosi priežastys
Metabolinių procesų pažeidimas sąnarių sąnariuose išprovokuoja ligos vystymosi pradžią. Patologija būdinga vienam ar keliems sąnariams tuo pačiu metu. Kitos dažnos artrozės priežastys yra:
- hormoniniai moterų pokyčiai menopauzės metu;
- sąnarių kraujo tiekimo pažeidimas;
- nuolatinė hipotermija;
- lėtinė žala;
- vyresnio amžiaus;
- antsvoris;
- padidėjęs sąnarių stresas;
- autoimuninės patologijos;
- serganti skydliaukė;
- hemofilija;
- pūslelinė;
- hepatitas;
- alergijos, kai pažeidžiamos kaulų ir sąnarių struktūros;
- venų išsiplėtimas;
- griežtos dietos ar nesubalansuotas maistas;
- per didelis fizinis aktyvumas;
- paveldimumas;
- nepalanki aplinka.
Artritiniai pokyčiai pastebimi žmonėms, kurie turi dirbti sunkiomis fizinėmis sąlygomis. Tai yra tokios specifinės specialybės:
- kalnakasiai;
- mūrininkai;
- metalurgai;
- kalviai;
- meškeriotojai.
Etapai ir būdingi simptomai
Artrozės požymiai vystosi palaipsniui ir didėja patologijai progresuojant. Yra 3 artrozės etapai:
- Pirmajame etape morfologiniai pokyčiai nepasireiškia, sutrinka tik sinovinė skysčio sudėtis, dėl ko kremzlės audiniai gauna mažiau maistinių medžiagų, greitai praranda elastingumą ir ištvermę. Sąnario ertmėje yra uždegimas, skausmas pradeda varginti.
- II etape degeneracinis procesas vystosi aktyviau. Sąnarių kremzlės palaipsniui sunaikinamos, šlapimo rūgštis nėra visiškai išsiskiria iš organizmo, todėl jungtyje atsiranda pirmieji kaulų ataugos. Tai riboja sąnario sąnario judėjimą, todėl uždegimas progresuoja, trunka nuolatinis galūnės raumenų skausmas.
- III laipsnis pasireiškia visišku sąnario kremzlinio audinio retėjimu, taip pat pastebima pati sąnario deformacija. Yra galinių ašinių pokyčių požymių. Taip pat prasideda raiščių aparato degeneraciniai sutrikimai, dėl kurių galūnė nebegali normaliai judėti, pastebimas hipermobilumas kartu su natūralaus judesio amplitudės pažeidimu. 3 stadijos artrozės skausmas yra nuolatinis, žmogus negali ramiai gulėti, miegoti, ilsėtis. Visiškas nepakankamas sąnario maitinimas gali sutrikdyti pažeistos galūnės funkcionavimą.
Kiti simptomai
Liga sukelia žmogui būdingus požymius, kurie paprastai skirstomi į 4 grupes:
- Skausmas. Stiprus sąnarių skausmas, kuris ilgai nepraeina, yra pirmasis simptomas, apibūdinantis patologijos progresavimą. Skaudumą sukelia bet koks judėjimas ar fizinis aktyvumas, tačiau ramybės būsenoje žmogus pagerėja, diskomfortas atslūgsta.
- Krizė. Šis simptomas yra išreikštas artrozės paūmėjimo stadijoje. Dėl to, kad sąnarių kremzlės audiniai ilgą laiką yra deformuoti, kaulų struktūros pradeda liestis ir trintis viena į kitą. Didėjant krizei, progresuos ir skausmo sindromas.
- Sutrikęs sąnario judrumas. Dėl progresuojančios kaulų artrozės padidėja kaulų formavimosi augimas. Todėl raumenų audiniai spazmuoja, o sąnario sąnario tarpas palaipsniui mažėja. Sąnaryje padidėja slėgis, dėl kurio galūnė taip pat imobilizuojama.
- Sąnario deformacija. Spartus osteofitų augimas gali išprovokuoti junginio modifikaciją, tačiau šis simptomas pasireiškia jau vėlesniuose etapuose.
Sąnarių artrozės atmainos
Atskirkite idiopatinę ar pirminę artrozę ir antrinę. Pirmasis tipas yra nepriklausoma liga, atsirandanti dėl fiziologinių, su amžiumi susijusių pokyčių. Tačiau antrinė forma atsiranda lėtinių traumų fone ir gali pasireikšti bet kuriame amžiuje - 20 ar 30 metų. Atsižvelgiant į tai, kuris sąnarys yra paveiktas, išskiriama artrozė:
- peties ar alkūnės sąnarys;
- klubo ar kelio sąnarys;
- stuburas.
Be to, liga atsitinka:
- rafinuotas;
- nepatikslinta.
Kodėl tai pavojinga?
Ūminė artrozė yra baisi, nes, progresuojant patologijai, stuburas dalyvauja degeneraciniuose procesuose, dėl kurių atsiranda išvaržos. Todėl svarbu veiksmingai gydyti artrozę pradiniame vystymosi etape, kai įmanoma taikyti konservatyvius metodus. Jei vaistai pateikiami ne laiku arba pacientas bandė išgydyti pats, pradeda atsirasti šie sutrikimai:
- sąnarinių elementų deformacija ir sunaikinimas;
- galūnių mobilumo apribojimas;
- negalia;
- stuburo stulpelio biomechanikos pažeidimas dėl to, kad diskas nurimo.
Diagnostika
Prieš skiriant veiksmingą artrozės gydymą ar pašalinant paveiktas vietas, svarbu žinoti tikslią diagnozę. Todėl po pirminio tyrimo pacientas siunčiamas perduoti:
- bendra klinikinė kraujo ir šlapimo analizė;
- sinovinio skysčio punkcija, jei yra įtarimas dėl kelio sąnario sinovito;
- mėginys histologiniam biopato tyrimui.
Atliekama instrumentinė diagnostika - rentgenografija. Jei pacientas serga gonartroze (ypač pasireiškia varikoze), reikia atlikti kelio sąnario rentgeno nuotraukas. Esant klubo sąnario displazijai ir artrozei, tiriama ši raumenų ir kaulų sistemos sritis. Norint nustatyti kremzlių struktūrų pažeidimo tipus, rekomenduojama atlikti ultragarsą, MRT ar KT tyrimą.
Kaip gydyti?
Vaistiniai ir chirurginiai
Ankstyvoji artrozė gydoma konservatyvia terapija. Vaistus parenka gydytojas griežtai pagal individualią schemą. Jei asmuo turi skrandžio opą ar kitas virškinamojo trakto organų patologijas, tada gerti negalima. Tokiu atveju injekcijos suteiks tinkamą efektą. Teisingas vaistų išrašymas padės sustiprinti medžiagų apykaitos procesus paveiktose vietovėse. Veiksmingos vaistų grupės, kurių remisija bus ilgesnė:
- Priešuždegiminis;
- Hormoniniai kortikosteroidai;
- Chondroprotektoriai.
Jei konservatyvūs metodai nedavė rezultatų, skiriamas chirurginis gydymas. Sąnariui palengvinti nurodomos paliatyvios operacijos. Kai sąnarys visiškai sunaikinamas, atliekama chirurginė terapija, kad jį pakeistų, ji vadinama artroplastika. Kadangi protezavimo srityje padaryta pažanga naujomis technologijomis, žmonės, turintys pakeistą sąnarį, gali gyventi kitokį, bet visavertį gyvenimą.
Pratimų terapija, kineziterapija, masažas
Kineziterapija yra terapijos rūšis, kurią sukūrė garsus gydytojas. Tai fizinių pratimų rinkinys, kuris turi būti atliekamas su specialiais treniruokliais. Reguliarūs pratimai padės normalizuoti sąnario būklę ir pagerins jo funkcionalumą. Tai reiškia, kad pratimus rekomenduojama atlikti specialiose ligoninėse, kurios specializuojasi raumenų ir kaulų sistemos ligose.
Chiropraktiko atliekamos masažo procedūros padės normalizuoti sergančių sričių aprūpinimą krauju ir mitybą, dėl ko pamažu gerės sąnarių sąnarių būklė. Jei tiksliai išsiaiškinamos artrozės priežastys ir nėra kontraindikacijų, skiriamas fizioterapinių procedūrų kursas, pavyzdžiui:
- elektroforezė;
- magnetoterapija;
- gydymas lazeriu;
- purvo terapija;
- natūralios dervos pagrindu pagamintos medicinos priemonės.
Dietos poreikis
Jei artrozę išprovokuoja nutukimas, pacientui patariama laikytis dietos, kuri padės normalizuoti kūno svorį, o tai žymiai palengvins sąnarių apkrovą ir pagerins jų funkcionavimą. Kad kremzlės audiniai greičiau atsistatytų, gydytojai rekomenduoja pacientams dažniau valgyti ant kaulų virtus drebučius ir sultinius. Dėl kolageno, esančio šiuose induose, jungiamieji audiniai pradės greičiau atsinaujinti ir atsistatyti. Taip pat svarbu stebėti dietos pusiausvyrą ir išsamumą. Maistas turėtų būti įvairus, turtingas vitaminais, mikro- ir makroelementais.
Profilaktika
Norint išvengti tokios pavojingos ir rimtos ligos progresavimo, svarbu dozuoti sąnarių, ypač apatinių galūnių sąnarių, krūvį. Taip pat verta vengti traumų ir lūžių, po kurių artrozės rizika padidėja dešimteriopai. Svarbu aktyviai gyventi, reguliariai daryti rytines treniruotes, tinkamai maitintis ir stebėti savo svorį. Šių taisyklių dėka bus galima apsisaugoti nuo destruktyvios patologijos ar atkryčio.